Pažintis kurios neužmiršiu visą savo gyvenimą. Nuostabiam trejų metų Ignui gyvenimas nuo pat mažens siunčia nemažai išbandymų. Ligos simptomai, silpnos akytės ir gyvybiškai reikalingi akinukai. Berniukas nemėgsta naujovių, todėl nauji dalykai jam baugūs ir atrodo nepatikimi.

Taigi reikalingi akinukai buvo didžiausias priešas su kuriuo susidraugauti niekaip nesisekė. Tėveliai su baime laukė dienos kai ateis metas juos uždėti ir nešioti. 

Tačiau Ignas tikrai ne iš tų kurie pasiduotų.. Kaip ir kiekvienas vaikas turi svajonių net gi mėgstamiausią savo superherojų – Žmogų Vorą. 

Mano širdis suvirpėjo sužinojus, kad galbūt būtent aš žmogus voras galėsiu padėti Ignui užsidėti akinukus bei pamatyti pasaulį kitomis akimis.

Labas Ignai !

Išaušo diena kuomet atvykau pas Igną į svečius. Visa kelią galvoje sukosi įvairiausios mintys.. Štai stoviu prie Igno namų vartelių rankose laikau dovanu maišelį kuriame žmogaus voro figurėlė ir svarbiausia dovana- akinukai. Berniukas pasitiko mane nedrąsiu žvilgsniu iš už namo kampo.

Juk štai jo mėgstamiausias super herojus stovi jo kieme pas jį svečiuose su dovanų maišeliu rankose. Stipriai įsikibęs į mamos ranką nors ir nedrąsiai bet smalsumo vedamas jis vis arčiau ir arčiau manęs. Pagaliau ir pirmas prisilietimas… Labas Ignai !

Dviejų super-herojų paslaptis…

Berniukas nieko nesakė tik stipriai supaudė mano ranką ir pajutau begalinę meilę.

Štai tau turiu dovanų ir iš maišelio išraukiau Žmogaus voro figurėlę, kartu ją išpakavome. Po kiek laiko ir bendravimo atėjo lemtingas metas pasimatuoti akinukus. 

Tyliai į ausį Ignui papasakojau kokią stebuklingą super galią noriu jam suteikti, pasakojau apie tai kaip galės matyti tokius dalykus kurių paprastas žmogus nemato, tačiau tai yra pati didžiausia paslaptis ir niekam nevalia sužinoti apie ją tai turi likti tik tarp mūsų.

Drebančiomis rankomis ir su baime ištraukiau akinių dėžutę, kuri buvo apklijuota žmogaus voro figurėlėmis.
O kas jeigu tik pamatęs akinukus jis supanikuos ir automatiškai atmes mano pasiūlymą? Tačiau berniukas stovėjo lyg įbestas ir laukė savo super galios..

O kas jeigu tik pamatęs akinukus jis supanikuos ir automatiškai atmes mano pasiūlymą? Tačiau berniukas stovėjo lyg įbestas ir laukė savo super galios..

Po to momento kuomet atsargiai uždėjau jam akinukus ir jis pažvelgė į mane vos laikiausi… Užplūdo neapsakomų emocijų banga.

Būtent tada Ignas pažvelgė į mamą kuri priklūpus prie jo drebančiu balsu paklausė: ,, Ar dabar gerai matai? Ar dabar mane matai ? ‘‘. Berniukas nuo spalvų gausos net susvyravo ir matėsi kaip emocijos užplūdo ir jį… Jis glostė mamos veidą, plaukus ir švelniai apsikabino.

Kas yra laimė? 

Šiek tiek atslūgus emocijoms mes visi kartu iš naujo pradėjome pažinti pasaulį, net papraščiausia pievos gėlytė dabar Ignui atrodė šimtą kartų gražesnė ir įdomesnė.

Dar kelias dešimtis minučių bendravome, o mano mintyse sukosi viena mintis :

,, Taip lengvai ir neskausmingai apgavome ligą ir dabar mažasis super herojus net neketina nusiimti taip bauginusių ir nepatikusių akinukų“ .

Tikiuosi mažasis Ignas niekam neišduos mūsų paslapties ir toliau naudosis naująja savo super galia – Matyti.

Grįžtant namo mintyse sukosi tik viena.. : Tokios emocijos daugiau nei atlygis.. Tokie maži, tačiau kartu ir dideli dalykai sutelpa žodyje LAIMĖ.

Jei galiu aš gali tu tai gali bet kuris kitas !